Vertimo menas – kokius tekstus verčia vertėjai?

Sinchroninis vertimas

Niekas nedrįstų ginčytis, kad vertimas yra savotiškas menas, kadangi vertėjai yra žmonės, kurie turi versti įvairaus pobūdžio tekstus ir pasitelkti ne tik išmintį, stiliaus suvokimą, terminiją ar kalbą, bet ir šiek tiek meno. Žinoma, meno pasitelkimas priklauso nuo to, kokie tekstai yra verčiami, jeigu tai konkreti kalba (dokumentai, medicininiai ar panašaus pobūdžio vertimai) tai vertimas privalo nenukrypti nuo realybės. Tačiau, verčiant tokius tekstus kaip įvairūs romanai, vertėjas gali šiek tiek pasitelkti įmantrybių.

Kokius tekstus verčia vertėjai?

Vertėjų darbas yra sunkus ir reikalauja tikrai gero pasiruošimo, todėl galima teigti, kad vertėjui versti tekstus yra savotiškas pomėgis. Jie verčia tekstus iš įvairių kalbų: anglų, lietuvių, rusų, lenkų, ispanų, italų, vokiečių ir kitų. Kaip ir buvo minėta prieš tai galimi versti labai skirtingi tekstai, tai gali būti ir dokumentų vertimai, ir romanų, poezijos knygų, medicininiai vertimai ir pan. Vertėjai verčia tiek žodžiu, tiek raštu.

Kuo skiriasi vertimai žodžiu nuo vertimų raštu?

Vertimai raštu nuo vertimų žodžiu tuo ir skiriasi, kad vieni vertimai yra atliekami kalbant, o kiti rašant. Dažniausiai vertimai raštu yra tokie kaip teisiniai vertimai, medicininiai vertimai, dokumentų vertimai, internetinių svetainių vertimai ir panašūs vertimai, kurie turi būti išverčiami raštu, išlaikant stilių, terminiją, kalbą.

Vertimai žodžiu gali būti sinchroniniai ir nuoseklieji:

  • Sinchroninis vertimas. Sinchroniniu vertimu galima vadinti tokius vertimus, kai vertėjas girdėdamas ką kalba pranešėjas, beveik tuo pačiu metu, atsiliekant vos vienu ar dviem sakiniais, verčia tai, ką jis sako. Dažniausiai pasitelkus sinchroninį vertimą vertėjai sėdi garsui nepralaidžiose būdelėse ir verčia tai ką sako pranešėjas. Tie vertimai nueina į specialią aparatūrą, kurią turi salėje sėdintys žmonės ir jie iš karto girdi verčiamą pranešimą suprantama kalba.
  • Nuoseklusis vertimas. Nuo sinchroninio vertimo nuoseklusis vertimas skiriasi tuo, kad pranešėjas ir vertėjas kalba pakaitomis. Tai reiškia, kad pranešėjas pasako savo mintį, o vertėjas iš karto išverčia tai pašnekovui ar pašnekovams. Nuoseklusis vertimas gali vyktai kai vertėjas stovi šalia pranešėjo.