Liaudies menas yra meno rūšis, kurios vystymui reikia skirti laiko ir tai žmogus privalo mėgti. Liaudies menas yra labai geras pomėgis, padedantis atsipalaiduoti po dienos darbų, numalšinantis įtampą ir stresą. Vis dėlto, dažniausiai liaudies menas yra apibrėžiamas kaip valstiečių ir panašių socialinių grupių, tokių kaip žvejų ar amatininkų, kūryba, liaudies kultūros dalis.

Dažnai žmonės šiuo terminu apibrėžia ir liaudies choreografiją, liaudies muziką, tautosaką ar net liaudies dailę. Liaudies dailė atskirai skirstoma į siužetinę ir ornamentinę, kurios sutinkamos grafikoje, tapyboje, skulptūroje. Dažniausiai liaudies dailės turinys yra susijęs su religija. Ankščiau liaudies menas daugelyje visuomenių lygiagrečiai egzistavo su profesionaliu menu, kuriuo užsiimdavo ne tik valstiečiai, bet domėdavosi ir miestiečiai bei bajorai.

Liaudies meno sritys:

  • Tautodailė – ji apima labai daug vaizduojamosios bei taikomosios dailės rūšių. Į tautodailės sąvoką įeina tapyba, grafika, keramika, tekstilė, liaudies skulptūra ir panašiai;

  • Folkloras – jisai yra sudarytas iš žodinės kūrybos ir tautosakos. Pati folkloro sąvoka reiškia žodinę liaudies kūrybą;

  • Liaudies architektūra – jai priskiriama smulkioji bei buitinė architektūra.

Liaudies meno bruožai

Liaudies menui yra būdingi bruožai: kai kuriuose kultūrose yra kuriami kolektyvai, jie turi tiek etninių, tiek ir religinių savitumų. Taip pat liaudies kūrybai yra būdingas universalumas, tradicijų puoselėjimas, paprastumas, funkcionalumas, dekoratyvumas ir kiti menui būdingi elementai.

It seems we can’t find what you’re looking for. Perhaps searching can help.

Search