Kino filmų peržiūra – neabejotinai vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų. Veikiausiai dažnas kino mylėtojas linkęs filmus žiūrėti originalo kalba, tačiau nemaža dalis žiūrovų vis dar negali pasigirti ypatingais užsienio kalbos įgūdžiais, todėl mieliau renkasi į gimtają kalbą išverstą filmo variantą. Kino filmo teksto vertimas įprastai skirstomas į dubliažą, sinchronizavimą ir titravimą, tačiau kiekvienas iš šių būdų kelia diskusijas ir ginčus visuomenėje. Dažnai filmo teksto vertimas neatitinka originalių reikšmių, o tai piktina kino mėgėjus.
Dubliažas – tai filmo įgarsinimo technika, kai sukuriama visiškai nauja kino fonograma, t.y. originali kalba visiškai negirdima – vietoje jos leidžiamas įgarsintojų įrašas. Tai daugiausia laiko, lėšų bei pastangų reikalaujantis kino filmo įgarsinimo būdas. Vertėjams reikia pritaikyti filmo teksto vertimą pagal herojų lūpų judesius, o įgarsintojams – perteikti jų emocijas bei intonaciją. Dėl šios priežasties originalių ir išverstų tekstų žodžių ir skiemenų turi būti labai panašus. Neretai derinant artikuliaciją su prasme, tekstą tenka netgi keisti. Dubliuojant visiškai pakeičiama originalioji fonograma, todėl neįmanoma palyginti originalaus teksto ir vertimo. Dubliažu dažniausiai verčiami animaciniai kino filmai, skirti vaikams.
Sinchronizavimas – tai kitas įgarsinimo būdas, kuomet greta originalios fonogramos įrašomas išverstas tekstas. Šis būdas yra kone labiausiai Lietuvoje paplitęs filmų įgarsinimo metodas, ypač televizijoje. Tai, ko gero, priimtiniausias būdas žiūrovams, prastai mokantiems užsienio kalbą, kino filmų peržiūrai, nes nereikia skaityti titrų. Tačiau filmo teksto vertėjus spaudžia spartūs gamybos terminai, taigi nepakanka laiko lyginti verčiamo tekst osu originalu, todėl dažnai nukenčia vertimo kokybė.
Titravimas – veikiausiai pigiausias ir greičiausias kino filmo teksto vertimo būdas, kuomet išversta originalo kalba pateikiama tekstu ekrano apačioje. Tai pat toks vertimo būdas leidžia girdėti originialią filmo fonogramą, todėl galima lyginti vertimą ir originalias teksto reikšmes. Titruoti filmai neretai laikomi viena iš kalbos mokymosi priemonių, nors greičiausiai jie tik padėtų kiek atgaivinti primirštas kalbos žinias. Verta paminėti, vidutiniu greičiu skaitantis žmogus vieną teksto eilutę perskaito per 3, o dvi – per 5 sekundes, taigi tai verčia atsisakyti įmantraus, žodingesnio vertimo, o žodžiai dažnai pakeičiami į paprastesnius ar panašią reikšmę turinčius vien tam, kad skaityti būtų patogiau.
Taigi, kokybiškai išversti kino filmą kainuoja nemažai laiko, pastangų ir lėšų. Ko gero, kiekvienas kino žiūrovas renkasi jam patraukliausią vertimo metodą ar žiūri filmą originalo kalba. Kuris vertimo būdas priimtiniausias Jums?
