Esu neprofesionalus fotografas, kamerą besinešiojantis savo malonumui. Fotografija besidomintys draugai sako, kad akį aš turiu, tačiau technologijų įvaldymo srityje dar yra kur augti. Gal ir gerai sako, tačiau, kaip ir minėjau, fotografija man yra tik hobi, tad savęs spausti į kampą tikrai neketinu.
Tačiau šis straipsnis ne apie tai. Noriu papasakoti kaip aš susipažinau su JA. Aha, jau intriguoju?
Apie viską nuo pradžių. JI dirbo paprasčiausia barista pačioje paprasčiausioje kavinėje, pro kurios langus kiekvieną rytą eidavau į darbą. Skamba banaliai? Gal todėl ir nekalbinau JOS, nors ir atkreipiau dėmesį į išraiškingus veido bruožus bei pasiutusiai seksualią šukuoseną jau patį pirmąjį kartą JĄ išvydęs. Šukuosena buvo neužmirštama, patikėkit. Nupasakoti nebandysiu, nes tikrai nepavyks. Tapau priklausomas nuo toje vietoje pilstomos kavos. Visada JĄ nužiūrinėjau paslapčia, tačiau užkalbinti nedrįsau. Juk visi kalbina baristas…
Sykį į tą kavinę užsukome su draugu. Spėkit, kas stovėjo už baro?
Mano draugas buvo pasikaustęs mergišius, turėjo kažkokį vidinio draivo užtaisą ir tokius dalykus šaudavo ekspromtu:
„Panele, norėsiu dvigubo espresso ir pakviesti tave į asmeninę fotosesiją gamtoje. Nevyniosiu į vatą. Manau, kad esi tokia pati įspūdinga, kaip, kad stipri yra tavo kava.“
„Oho koks Romeo“ – linksmai nusijuokė. „O vardo nepaklausi?“
Nuo to viskas ir prasidėjo. Manote, jis bent yra laikęs rankose fotoaparatą? Viskas baigėsi tuo, kad jie išsiskyrė po keleto kartu praleistų naktų. Vėliau ji įsidarbino logistikos srityje, o kavą, toje kavinėje ėmė pilstyti spuoguota pirmo kurso prancūzų filologijos studentė.
Asmeninė fotosesija gamtoje… Jūs įsivaizduojat? Asmeninė fotosesija gamtoje!!! Kaip aš galėjau būti toks asilas ir nesugalvojau to pats?
